Šaltinis: www.ayurveda.lt

Dieta

Informacija apie rasa leidžia sudaryti gana savitą dietą, individualiai pa­sirenkant maisto produktus pagal asmens došą. Tačiau Ajurveda patei­kia ir bendresnes mitybos rekomendacijas, kurių tikslas - skatinti visišką virškinimo ir maistinių medžiagų absorbavimo procesą.

Mitybos rekomendacijos

Maistas, vartojamas laikantis mitybos rekomendacijų, teikia energiją ir gerą sveikatą. Tas pats maistas, vartojamas nesilaikant šių principų, gali sukelti diskomfortą ar pakenkti sveikatai. Pateikiame svarbiausius tin­kamos mitybos aspektus.

Tinkamas kiekis

Vienu metu suvalgomo maisto kiekis - lemiamas tinkamos mitybos bei gero virškinimo faktorius. Sveikatai vienodai žalingas tiek per didelis, tiek per mažas suvalgyto maisto kiekis. Tinkamas maisto kiekis - esmi­nis dalykas, norint palaikyti gerą sveikatą ir pasiekti ilgaamžiškumą. Ca-raka Samhita nurodyta, kad skrandis sudarytas iš trijų vienodų dalių. Viena skrandžio dalis turi būti pripildyta kieto maisto (daržovių, ryžių, grūdų, duonos gaminių), antra dalis - skysčių (sulčių, sriubos, vandens), o trečioji turėtų būti palikta tuščia, kad galėtų cirkuliuoti oras ir tridoša.

Jei nesate tikri, ar teisingai užpildote skrandį, laikykitės paprastos tai­syklės - verčiau liautis valgius, kai pajuntate, kad dar galėtumėte šiek tiek suvalgyti. Mat suvalgyti mažiau maisto, negu leidžia jūsų skrandžio gali­mybės - visada geriau, negu prisikirsti per daug. Nors dažnai neprival­gant ir gali būti sutrikdyta vata doša, bet persivalgymas sutrikdo visų tri­jų došų veiklą.

Persivalgymo pasekmė - nutukimas ir jo sukeliamos ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, širdies ligos ir hipertenzija, organizmo sistemų bei at­skirų organų apkrova ir ama susidarymas. Asmuo, valgantis daug mažiau nei būtina, galiausiai praranda jėgas, menkėja jo energija bei gyvybingu­mas. Susilpnėja tokios proto funkcijos kaip koncentracija, atmintis ir in­telektas, mažėja odžo ir jutimų galia.

Žmonės dažnai skundžiasi, kad pavalgę jaučia diskomfortą, mieguistu­mą ir sunkumą. Taip yra todėl, kad suvalgomas netinkamas maisto kie­kis, vartojami netinkami maisto produktai bei jų deriniai. Štai kokius ne­tinkamo valgymo simptomus pateikia Caraka Samhita:

• Sunkumo skrandyje pojūtis;

• Širdies plakimo dažnių sutrikimas;

• Nugaros ar skrandžio skausmai;

• Diskomforto pojūtis vaikštant, kvėpuojant, kalbant ar juokiantis;

• Tingumas ar mieguistumas;

• Nepasitenkinimo jausmas.

Jatharagni galia

Nustatant tinkamą valgomo maisto kiekį bei jo pobūdį, reikia atsižvelgti į virškinimo ugnies (jatharagni) jėgą. Pagrindinė taisyklė: viskas, kad ir ką valgytume, turi būti visiškai suvirškinta, taip išvengiant ama susidary­mo. Sunkus maistas (riebus, aliejingas ir keptas maistas, saldumynai, pie­no produktai) yra sunkiau virškinamas, todėl turėtų būti valgomas ne taip dažnai kaip lengvesnis.

Kai jatharagni veikla - silpna (mandagni), pavyzdžiui, sveikstant ar se­natvėje, virškinimą stimuliuoja mažesniais kiekiais vartojamas, lengvesnis maistas. Sriuba ir sultinys, troškintos daržovės, sultys ir švieži vaisiai yra lengvi produktai, tad silpna jatharagni juos suvirškina kur kas lengviau.

Valgyti reikia tik tada, kai virškinimo ugnis yra pasiruošusi. Taigi tada, kai visas anksčiau suvalgytas maistas - jau suvirškintas ir juntamas alkis. Jei valgoma dar nesuvirškinus anksčiau suvalgyto maisto, susidaro ama. Maistas taip ir lieka nesuvirškintas, kadangi jatharagni negali apdoroti naujo maisto, prieš tai neperdirbusi to, kuris jau buvo skrandyje. Papildo­mai suvalgytas maistas negali būti paverstas nei į ahdra rasa, nei į mala. Jis tampa toksiškas (žiūr. penktą skyrių).

Virškinimo galios stiprumas atitinka Saulės judėjimą danguje - stiprė­ja iki vidurdienio, kai Saulė yra aukščiausiame taške, po to - po truputį mažėja. Todėl jatharagni yra stipriausia vidurdienį. Tad pietūs turėtų bū­ti pagrindinis valgymas, nes tuo metu maistas yra lengvai virškinamas ir absorbuojamas. Pusryčiai ir vakarienė turėtų būti lengvesni, nes tuo pa­ros metu jatharagni yra silpnesnė.

Satvinis maistas

Reguliarus satvinio maisto vartojimas padeda užkirsti kelią ligoms, palai­kyti gerą fizinę, mentalinę bei dvasinę sveikatą. Ajurvedos požiūriu, sat­vinio maisto valgymas ir satvinio gyvenimo būdo praktikavimas - ge­riausia ligų prevencija.

Satvinis maistas yra šviežias, švarus ir vegetarinis. Jį sudaro švieži vaisiai ir daržovės, grūdai, sveikų grūdų duonos gaminiai, riešutai, sėklos ir salo­tos. Satvinis yra ir tas maistas, kurio skonis - natūraliai saldus. Tai nėra ra­finuoto cukraus gaminiai, bet visa tai, kas be jokių dirbtinių priedų turi na­tūralios kilmės saldų skonį - grūdai (ryžiai, kviečiai ir miežiai), duonos ga­miniai, medus ir vaisiai. Šiai grupei priklauso ir pienas, žolelių arbata, gry­nos vaisių ar daržovių sultys bei vanduo. Pirmenybė teikiama natūraliai au­gintai maisto žaliavai, nes trąšos, pesticidai, chemikalai ir konservantai turi daug tamasinių savybių.

Reikėtų vengti valgyti grybus, svogūnus, česnakus, pernelyg gausiai vartoti prieskonius, nes šie produktai pasižymi stipriomis radžasinėmis ir tamasinėmis savybėmis. Derėtų sumažinti alkoholio, kofeino turinčių produktų (kavos, šokolado, arbatos, kokakolos) bei mėsos vartojimą arba net visiškai jų atsisakyti. Ketvirtame skyriuje pateikiama smulkesnių ži­nių apie satvinį maistą ir jo poveikį protui.

Vegetarizmas

Ajurvedinės mitybos autentiškos rekomendacijos pagrįstos vegetarine dieta. Yra keletas klaidingų vegetariško maisto ir vegetarizmo vaidmens Ajurvedoje koncepcijų. Kai kurie autoriai į savo mitybos rekomendacijas įtraukia ir mėsos vartojimą arba teigia, esą vatos sandaros žmonėms bū­tini gyvulinės kilmės baltymai. Kiti skelbia, esą Ajurveda propaguoja ve­getarizmą greičiau dėl religinių, o ne biologinių ar sveikatingumo prie­žasčių.

• Caraka patarimas

Vis dėlto egzistuoja faktas, kad mėsos valgymas buvo įtrauktas į autentiš­kus ajurvedinius tekstus. Senieji Ajurvedos autoriai, sudarydami mitybos rekomendacijas, atsižvelgė į skirtingus žmonių tipus (satvinį, radžasinį ir tamasinį). Caraka minėjo, kad mėsa būna kokybiška tik tada, kai paruo­šiama ir valgoma tam tikromis aplinkybėmis. Tačiau jos labai skiriasi nuo šiuolaikinių mėsos gamybos ir vartojimo aplinkybių. Mėsa sudarė tik ne­didelę bendros mitybos dalį, buvo gaunama, naudojant tradicinius me­džioklės būdus, o pati mėsos „žaliava" - gyvūnai - sveikai gyveno savo natūralioje aplinkoje.

Caraka pateikė tiek augalinės, tiek gyvulinės kilmės produktų var­tojimo rekomendacijas, buvo išvardintos gyvūnų, kurių mėsos nepa­tartina valgyti, savybės. Caraka nerekomendavo reguliariai valgyti mėsą, kaip kartais interpretuojama mūsų laikais. Faktiškai Caraka tei­gia, kad mėsa yra vertinga tada, kai vartojama tam tikroms ligoms gy­dyti, nusilpus ar sveikstant po ligos, esant dehidratacijos ar išsekimo būklei.

Be to, tokiais atvejais vartojama kokybiška, o ne „nesveika mėsa", -tokia laikoma mėsa tų gyvūnų, kurie yra išaugę ne savo natūralioje gamtinėje aplinkoje. Be to, mėsa būna toksiška, jei gyvūnas mito jam neįprastu, nenatūraliu arba ne savo gamtinės aplinkos maistu. Jeigu gyvūnas mirė sava, natūralia mirtimi, jei jį nudobė kiti gyvūnai arba jis buvo apnuodytas, jeigu gyvūnas pernelyg liesas, riebus, senas ar jaunas - jo mėsa yra žalinga sveikatai (Caraka Sutra Sthana, 37:311).

Aišku, kad dabartinis mėsos paruošimas visiškai neatitinka šios sveikos mitybos rekomendacijų. Gyvuliai auginami fermose dirbtinėmis ir daž­nai - nehigieniškomis sąlygomis. Jiems leidžiami antibiotikai ir tokie au­gimo hormonai kaip estrogenas, jie šeriami tokiais pašarais, kuriuose apstu cheminių medžiagų, „gerinančių" mėsos kokybę ar dirbtinai skati­nančių jos kiekį. Vardan taupumo (siekiant padidinti pajamas ir suma­žinti išlaidas) gyvuliai verčiami ėsti maistą, kurio nė už ką neėstų savo na­tūralioje aplinkoje.

Skerdimo metodai dažniausiai yra nepaprastai brutalūs; tokio žudymo metu gyvulį apima siaubas ir skausmas. Mėsa pradeda gesti nuo pat mir­ties akimirkos. Tada skerdiena apdorojama, šaldoma, konservuojama, sūdoma ar išrūkoma. Jau pats jos paruošimas yra tamasinės prigimties. Paprastai praeina dienų dienos, savaitės, mėnesiai ar net metai, kol ši mė­sa bus valgoma. Tokių gyvulinės kilmės produktų vartojimas skatina ta-masinę proto guną, kurios prigimtis yra baili, apatiška, primityvi, buka (smulkiau apie tarnas guną - ketvirtame skyriuje).

• Fizinio pobūdžio priežastys

Žmonių biologinė sandara yra tokia, kad jiems skirta valgyti augalinį maistą. Mūsų dantys ir žandikauliai nepritaikyti doroti mėsą. Arkanzaso universiteto ir Džono Hopkinso (John Hopkins) medicinos fakulteto (JAV) specialistai ne vienerius metus tyrė žmogaus dantų sandarą. Jie ty­rinėjo sąsają tarp primatų mitybos ir suakmenėjusių mūsų protėvių palai­kų dantų nusidėvėjimo. Išvada: seniausių laikų protėvių dantys su viduti­nio aštrumo viršūnėmis (tokie yra ir mūsų dantys) buvo naudojami kram­tyti tik tokios rūšies maistui kaip vaisiai, riešutai, ūgliai, lapai ir žiedai.

Biologinės mėsėdžių ir žolėdžių savybės yra skirtingos. Mėsėdžių žar­nynas - trumpas, o virškinimo rūgštys bei fermentai - labai stiprūs. O žmogaus žarnynas - tris keturis kartus ilgesnis, negu gyvūno mėsėdžio, daug silpnesnės ir virškinimo rūgštys. Todėl mėsa žmogaus organizme apdorojama pernelyg ilgai, kartais ilgiau, negu keletą dienų. Tuo metu su­sidaro didelis toksinų (ama) kiekis. Toksinų sankaupos nuodija organiz­mą iš vidaus. Pavyzdžiui, vartojant mėsą, susidaro šlapimo rūgštis, kuri gali tapti inkstų bei tulžies akmenligės, podagros ir reumato priežastimi. Mėsos valgymas susijęs ir su insulto grėsme, širdies priepuoliais, nutuki­mu, onkologinėmis ligomis ir daugeliu kitų susirgimų.

Žinomas JAV dietologas dr. Džensonas (Dr. Jenson) aiškiai išdėstė savo požiūrį: „Gyvulinės kilmės baltymai labai greitai pradeda pūti žarnyne, todėl turėtume gerokai susimąstyti prieš vartodami mėsą [...] mėsa -vienas greičiausiai pūvančių maisto produktų. Jos fermentacija žarnyne vyksta labai lėtai; tai itin skatina kenksmingų, toksinių mikroorganizmų dauginimąsi, tuo tarpu organizmui reikalingos acidophilus bakterijos šio proceso metu gali būti beveik išnaikintos [...] Toksiniai baltymų skaidy­mosi šalutiniai produktai patenka į kraujo apytaką, kur anksčiau ar vėliau sukelia rimtų sveikatos problemų." (1998:56).

• Maistingumo klausimas

Paprastai mėsa vertinama todėl, kad joje yra daug baltymų. Plačiai papli­tusi klaidinga nuostata, esą šie baltymai - gyvybiškai svarbūs žmogaus egzistavimui, esą tokių nėra jokioje kitoje maistinėje žaliavoje. Tačiau baltymų, reikalingų fizinei jėgai ir sveikatai palaikyti, turi daugybė kito­kių maisto produktų! Augalinio maisto baltyminė vertė dažnai prilygsta mėsai ar gyvulinės kilmės produktams, o kartais yra net aukštesnė. Paly­ginimo pavyzdys - žemiau išvardintų produktų baltyminė vertė (100 gra­mų produkto):

• kiaušinio trynys      13,7       • žuvis 21,5

• aviena 18,5                             • sojų pupelės 43,2

• avinžirniai 24,6                       • žemės riešutai 26,7

Organizmui reikia daug mažiau baltymų, negu tokie jo kiekiai, ku­riuos kasdien suvartoja daugelis žmonių. Vakarų šalių mitybos proble­ma - per gausus baltyminių produktų vartojimas, o ne jų trūkumas. Daugelį žmogaus kūną maitinančių baltymų (pvz., aminorūgštys) iš tikrųjų gamina patsai organizmas. IŠ dvidešimt dviejų baltyminių ami­no rūgščių net trylika savaime sintezuojama mūsų organizme. Likusios aminorūgštys gali būti gaminamos, kaip žaliavą vartojant augalinį maistą.

Kai kurie žmonės tvirtina, kad vegetarinėje mityboje trūksta B gru­pės vitaminų. Taip, šių vitaminų grupė labai svarbi visavertei mitybai, jų stoka - nuovargio, prastos dėmesio koncentracijos ar nusilpusios at­minties, nemigos priežastis. Pakankamas B grupės vitaminų kiekis, įskaitant ir B12, gaunamas, vartojant pieną, sūrį ir sveikus grūdus. Suba­lansuotoje ir įvairioje vegetarinėje mityboje yra visi būtinieji vitaminai, jos laikantis nebūtina vartoti ir maisto papildus.

Daugelis Vakarų šalių gyventojų, pasirinkusių vadinamąją vegetarinę dietą, valgo žuvį, jūros gėrybes ir kiaušinius. Tačiau šie produktai nėra įtraukti į ajurvedinę vegetarinę dietą. Viskas, kas atsiranda per apvaisini­mą (iš dviejų gyvūnų reprodukcijos), laikoma tamasiniu maistu. { ajurve­dinę dietą neįtraukiamos tos medžiagos, kurios buvo gyva būtybe arba sudarytos iš ląstelių, formuojančių gyvą būtybę, - tokie yra kiaušiniai.

• Sveikata ir vegetarizmas

Gyvuliniai baltymai mėsos pavidalu nėra būtini žmogaus augimui ir or­ganizmo raidai. Žmogus, besilaikantis grynai vegetarinės dietos, turi vi­sas galimybes normaliai vystytis nuo pat gimimo, gauti visavertę mitybą ir jaustis sveikas.

Mokslinių tyrimų išvados rodo, kad vegetarai, palyginti su ne vegetarais, ilgiau gyvena, rečiau serga onkologinėmis ligomis, jų kaulinio audinio tankumas - didesnis. Kornelio universiteto specialistas dr. Kempbelas (Dr. Campbell) padarė unikalų atradimą - augalinė dieta gali užkirsti kelią daugeliui širdies ir kraujagyslių ligų, vėžiui ir degeneraciniams organizmo pokyčiams.

Subalansuotas daržovių, grūdų, riešutų, ankštinių ir sėklų vartojimas teikia organizmui pakankamai geležies, baltymų, kalcio ir visų vitaminų bei mineralinių medžiagų, reikalingų palaikyti sveikatą bei gyvybingu­mą. Yra daugybė gardžių ir naudingų vegetarinių patiekalų, kuriuos leng­va paruošti; jų prigimtis - satvinė. Vegetarinė mityba jokiu būdu nereiš­kia, kad teks tenkintis prėskomis, žaliomis daržovėmis ar beskonėmis sa­lotomis!

Nors Ajurveda siejasi su tam tikrais dvasiniais ir etiniais principais, to­kiais kaip gyvų būtybių nežudymas, tačiau vegetarinis mitybos aspektas yra susijęs ir su Caraka sveikos mitybos principų interpretacija. Augali­nio pagrindo dieta visiškai neutralizuoja toksinų patekimo į organizmą riziką, neleidžia jiems susidaryti organizme, nes ji skirta būtent žmogaus fiziologijai, kuri yra kitokia, negu mėsėdžių gyvūnų. Jeigu, nepaisant to­kios informacijos, mėsa kam nors tebeatrodo pageidaujamas maisto pro­duktas, tai jos valgyti reikėtų kuo mažiau, o pirmenybę teikti tokiai mė­sai, kuri gaunama iš natūraliomis sąlygomis užaugintų gyvūnų.

Asmenys, siekiantys dvasinio tobulėjimo, laikosi vegetarinės dietos dėl jos satvinių savybių. Meditacija, joga ir kiti satvinės gyvensenos princi­pai netenka didelės dalies savo galios, jei valgoma mėsa ar kitoks tama-sinis arba radžasinis maisto produktas. Laikantis satvinio gyvenimo bū­do, kur kas greičiau pasiekiama pozityvių rezultatų, pasirinkus tinkamą mitybą. Todėl satvinė dieta yra tokia pat svarbi, kaip ir kitos satvinės gy­vensenos dalys, tokios kaip meditacija, tinkama dienotvarkė ir etiškas el­gesys.

Kitos aplinkybės

Caraka rekomendacijos mitybai:

• Geriausia valgyti šiltą ir šviežiai pagamintą maistą.

• Maistas turi būti skanus ir lengvai virškinamas.

• Reikia valgyti tinkamais kiekiais.

• Valgykite tada, kai jaučiate alkį.

• Maisto produktai turi papildyti vienas kitą, o ne būti priešingi.

• Pageidaujama valgyti malonioje aplinkoje.

• Valgymo tempas turi būti tinkamas (valgoma nei paskubomis, nei per lėtai).

• Valgant patartina vengti to, kas atitraukia dėmesį arba erzina.

• Valgomas toks maistas, kuris atitinka asmens sandaros tipą.

Maisto produktai

Tinkamas rasa balansas teikia mitybą kiekvienam dhatu. Patartina kuo mažiau vartoti sunkių maisto produktų. Reikėtų arba visiškai vengti, ar bent jau itin retai vartoti seną ar pastovėjusį maistą, vadinamąjį greitą maistą, chemiškai apdorotą ar supakuotą maistą.

Nerekomenduojama reguliariai vartoti tam tikras maisto rūšis. Tai džiov­intos, konservuotos ar marinuotos (raugintos) daržovės bei vaisiai; jogur­tas, sūris ir bet koks pieniškas produktas, kuriame yra cheminių priedų ar konservantų; keptas maistas ir rafinuoto cukraus produktai; šaldytas ar at­vėsintas maistas, toks kaip ledai, šalti gėrimai ir šaldytos daržovės.

Maisto produktų valgymo tvarka

Ajurvedoje nurodyta, kad pirmiausia reikia valgyti maistą, kuris didina kaphą. Tai sunkus, aliejingas, keptas ar saldus maistas. Prie saldaus mais­to (madhura rasa) priskiriami grūdai, ankštiniai ir duonos gaminiai. Toks maistas, pasižymintis tvirta ar pusiau tvirta prigimtimi, turėtų už­pildyti trečdalį skrandžio.

Po to reikėtų valgyti pitą didinantį maistą; juo užpildomas kitas skran­džio trečdalis. Pitinio maisto grupei priskiriama sūrus, rūgštus ir rūgšto­kas maistas bei skysčiai. Paskutinis skrandžio trečdalis paliekamas neuž­pildytas, kad jame liktų oro (vdyu). Valgymą patariama užbaigti saldžiu patiekalu, kad būtų patenkinti jutimai.

Laikas

Maistas turėtų būti šviežiai pagamintas, patiekiamas karštas. Valgant maždaug 4-5 valandų intervalais maistas visiškai suvirškinamas. Reikėtų vengti užkandžiavimo, bet vaisių ir jų sulčių vartojimas tarp valgymų ne­sutrikdo ir neapsunkina virškinimo.

Reikėtų pakankamai laiko skirti kramtymui, kad seilės ir jose esantys skaidy­mo fermentai susimaišytų su maistu. Tai normalizuos jathardgni funkcijas. Ypač kruopščiai reikėtų sukramtyti kaphinio pobūdžio maisto produktus, ka­dangi jie yra sunkios prigimties ir sunkiau virškinami.

Mitybos režimas ir pasninkavimas

Geriausia valgyti reguliariai, maždaug kas penkios valandos. Jei valgymai praleidžiami - apsunkinama pita, o nuolatos neprivalgant, apsunkinama vata. Retkarčiais pasninkaujant, sustiprinama virškinimo galia Ųathardg-ni)_y bet pernelyg dažnas pasninkavimas gali pakenkti. Dažnas alkio jaus­mas silpnina dhdtus ir naikina odžą. Intensyvios, ypatingos dietos ir ki­tos ekstremalios valgymo kontrolės formos yra žalingos tiek kūno, tiek proto veiklai.

Pasninkaujant po vieną dieną kas dvi savaites, palaikoma virškinimo sistemos jėga, apvalomas žarnynas. Pasninkavimo dienomis tinka valgy­ti tokį maistą kaip vaisiai, lengva daržovių sriuba. Galima gerti sultis, žo­lelių arbatą ir vandenį su citrinų sultimis.

Maisto produktų derinimas

Reikėtų valgyti vienas kitą papildančios, o ne priešingos prigimties maisto produktus. Maisto prigimties pobūdis turėtų papildyti asmens sandarą, tikti gyvenimo būdui, klimatui, sustiprinti virškinimo ugnį ir teikti energijos. Pa­vyzdžiui, nereikėtų vieno valgymo metu vartoti ir šildančių, ir vėsinančių maisto produktų, o sunkaus, šalto maisto nepatartina valgyti šaltoje, drėgno­je aplinkoje. Vaisius reikėtų valgyti atskirai nuo kitų patiekalų. Reikėtų veng­ti gerti skysčius valandą prieš ir valandą po valgio. Tačiau po pietų geriamos pasukos padeda virškinimui ir palengvina visų trijų došų būklę.

Švara

Higiena yra svarbi sveikatos aplinkybė, taigi reikia palaikyti švarą, gaminant ir valgant maistą. Yra keturi su maistu susiję švarumo objektai: virėjas, gami­nimo vieta, valgymo vieta ir valgantis maistą asmuo:

Virėjas turėtų būti fiziškai švarus, gaminant maistą jo mintys turėtų bū­ti tyros bei pozityvios. Maistą dera gaminti su meile ir atsidavimu, kadan­gi jį gaminančio asmens sąmonė veikia ruošiamo maisto prigimtį. Valgy­mo vieta turi būti švari; prieš valgant reikėtų nusiplauti rankas.

Valgymo vieta ir nusiteikimas

Virškinimą palankiai veikia valgymas ramioje, netriukšmingoje aplinkoje. Valgant patartina sutelkti dėmesį į maistą, o ne į bendravimą, televizoriaus ekraną ar skaitymą. Nerekomenduojama valgyti stovint, judant ar vairuo­jant automobilį. Geriausia valgyti sėdint.

Valgant patiriamos negatyvios emocijos (liūdesys, nerimas, pyktis, depresija, godumas) gali apsunkinti došas; geriausia - ramybės ir atsipa­laidavimo nuostata. Patiekalus reikia pajusti, įvertinti ir mielai priimti į savo kūną, o ne kritikuoti ar nemėgti.

Konstitucija

Pasirenkant maistą reikėtų atsižvelgti į kūno sandarą (došą). Daugiausia reikėtų valgyti tokių produktų, kurių skonis (rasa) neapsunkintų jūsų do-šos. Prieskonius taip pat reikėtų pasirinkti atsižvelgiant į savo kūno san­darą. Reikėtų atsižvelgti ir į paties maisto gunas. Minėjome, kad valgio

tinkamumą rodo jo sunkumo, lengvumo kokybė, šildantis arba vėsinan­tis poveikis.

Kokybė

Caraka pateikė rekomendacijas, kaip pasirinkti geros kokybės maistą. Maistingos kokybės neturi tie vaisiai ir daržovės, kurie yra sudžiūvę, se­ni, vartojami ne savo brandos laikotarpio metu ar sužaloti vabzdžių. Ne­reikėtų leisti, kad maistinguosius augalus veiktų vėjas, saulė ar lietus. Rin­kitės prinokusius vaisius ir daržoves (tai rodo jų spalva), kurie maloniai kvepia, standūs ir be dėmių.

Natūraliai užauginti vaisiai bei daržovės yra maistingesni nei pestici­dais purškiami, cheminėmis medžiagomis brandinami augalų vaisiai. Prieš vartodami, daržoves ir vaisius, kruopščiai nuplaukite. Tiek genetiš­kai modifikuotų produktų, tiek tų, kurių sudėtyje yra konservantų, prie­dų, dažiklių ir aromatizatorių, kokybė ir maistinė vertė yra gerokai mažesnė.