PAVOJUS ŽMONĖMS, VALGANTIEMS MĖSĄ

Eskimai, kurių maistas tik mėsa ir riebalai, vidutiniškai gyvena maždaug 27,5 metų. Viduti­nis kirgizų, mintančių mėsa, amžius — 40 metų. Iš tyrimų, atliktų su mėsos vengiančia chunzų gentimi  Pakistane,  otomų  gentimi  Meksikoje  ir Pietvakarių Azijos senbuviais vegetarais, pasižy­minčiais puikia sveikata, ištvermingumu ir ilga­amžiškumu matyti nereti atvejai, kai, sulaukę 110 ir daugiau metų, jie yra geros sveikatos, fiziškai ir protiškai aktyvūs. Pasaulinė sveikatos apsaugos statistika rodo, kad šalyse, kur labai daug suvartojama mėsos, daugiausiai sergančiųjų vėžiu bei širdies ligomis. O vegetarinėse šalyse šitų susirgimų daug mažiau.

VALGANTIEJI MĖSĄ DAŽNIAU SERGA IR ANKSČIAU MIRŠTA

Apsinuodijimas

Prieš skerdimą, o taip pat agonijos metu pasikeičia siaubo apimto gyvulio biocheminė reakcija. Po visą kūną išplinta toksiniai biopro-duktai. Mūsų kūne didelio pykčio ar baimės metu taip pat vyksta tam tikri pakitimai. Gy­vūnai, kaip ir žmonės, reiškia emocijas ir biocheminė jų kūno sudėtis ekstremalių situaci­jų metu smarkiai pakinta. Padidėja adrenalino kiekis. Hormonų kiekis kraujyje padidėja jau tuomet, kai gyvulys mato kitų gyvūnų mirtį ir nesėkmingai bando išsivaduoti, išsaugoti savo gyvybę. Padidėjęs hormonų kiekis išlieka mėso­je, kuri suvalgyta apnuodija žmogaus kūną. Pagal amerikiečių Mitybos instituto duomenis, staigiai užmuštų gyvulių mėsoje yra labai daug nuodingo kraujo bei kitokių kenksmingų biop-roduktų.

Vėžys

Neseniai buvo ištirta 50 000 vegetarų (Sep­tintosios dienos adventistų). Rezultatai neįtikėtini. Tyrimai parodė, kad šitos grupės žmonių vėžinių susirgimų skaičius kelis kartus mažesnis nei vidu­tinis šalyje. Mormonai vartoja labai nedaug mėsos.

Kodėl mėsa didina riziką susirgti onkologinė­mis ligomis? Viena iš priežasčių gali būti ta, kad užmušto gyvulio mėsa po kelių dienų įgauna pilkai žalią atspalvį. Mėsos pramonė stengiasi kruopščiai paslėpti spalvos pasikeitimą, apdoroda­ma ją nitratais, nitritais ir kitokiais konservantais, išlaikančiais ryškiai raudoną spalvą. Tačiau pasta­raisiais metais dalis šitų medžiagų pripažinta kancerogeninėmis, t. y. sukeliančiomis arba skati­nančiomis onkologinių ligų vystymąsi.

Dr. Viljamas Lidžinskis, onkologinių ligų spe­cialistas iš Tenesio nacionalinės laboratorijos, sykį pasakė: "Aš niekada nešertu savo katino produk­tais, kuriuose yra nitratų."

Britų ir amerikiečių mokslininkai, tyrinėjantys žarnyno bakterijas, nustatė, kad vegetarų ir mė­sėdžių žarnyno bakterijų flora labai skiriasi. Mė­sėdžių žarnyne bakterijos gamina chemines me­džiagas, skatinančias onkologines ligas. Čia gali­ma įžiūrėti priežastį, kodėl žarnyno vėžys labiau paplitęs Šiaurės Amerikos ir Vakarų Europos šalyse palyginti su vegetarinėmis šalimis, pavyz­džiui, Indija. JAV žarnyno vėžys labai paplitęs ir užima antrą vietą (po plaučių vėžio), o Škotijoje, kur mėsos suvartojama maždaug 20% daugiau negu Anglijoje, žarnyno vėžys išplitęs labiausiai iš visų pasaulio šalių.

GYVŪNUS IR ŽMONES VEIKIA ĮVAIRIOS CHEMINĖS MEDŽIAGOS

Dažnai mityba mėsa vadinama "baigiamąja grandimi mitybos grandinėje". Gamtoje egzistuoja ilga mitybos grandinė: medžiai "minta" saulės šviesa, oru ir vandeniu; žolėdžiai gyvūnai ėda žolę ir medžių dalis; plėšrūnai — žolėdžius. Ta­čiau dabar į mitybos grandinę pakliuvo nuodingi chemikalai (trąšos, pesticidai ir pan.). Šie nuodai patenka į augalais mintančių gyvūnų kūną. Pa­vyzdžiui, laukai barstomi insekticidu DDT (labai stiprūs nuodai), kuris, kaip kategoriškai tvirtina mokslininkai, sukelia vėžį, nevaisingumą ir rimtas kepenų ligas. DDT ir į jį panašūs pesticidai patenka į gyvūnų (ir žuvų) kūnus ir ten kaupia­si. Beveik visi nuodingi chemikalai, kuriuos su­ėdė gyvūnai, pasilieka jų kūne visam laikui. Taigi karvės ėda žolę, šieną, o kartu ir juose esančius pesticidus. O kai valgote jų mėsą, pripildote savo organizmą DDT ir kitais chemika­lais, kurie kaupėsi mėsoje per visą gyvulio gyve­nimą. Kadangi žmonės — paskutinė grandis mity­bos grandinėje, juose kaupiasi pati didžiausia nuodingų medžiagų koncentracija, jie paskutiniai ir suvartoja tuos nuodus. Jau įrodyta, kad mėsoje yra 13 kartų daugiau DDT negu daržovėse. Vals­tybiniame Ajovos universitete buvo atlikti bandy­mai, kurie parodė, kad daugiausia DDT patenka į žmogaus kūną kartu su mėsa.

Tačiau gyvulių mėsoje yra daug kitų chemi­nių medžiagų, kurių specialiai dedama į gyvulių maistą, kad jie greičiau augtų, tuktų, kad būtų gražesnė mėsos spalva ir pan. Gyvuliai peršeria-mi, į kraują leidžiama hormonų, skatinančių augi­mą, duodama jiems apetito stimuliatorių, antibioti­kų, raminamųjų vaistų ir maistingų struktūrų.

"New York Times" praneša: "Tačiau dar didesnį pavojų vartotojų sveikatai kelia užterši­mas tokiomis bakterijomis kaip salmonelės bei pesticidų, nitratų, nitritų, hormonų, antibiotikų ir kitokių chemikalų likučiai." (1971 metų liepos 18 d.). Daugelis iš jų — kancerogenai. Įrodyta, kad nemažai gyvulių nuo šių chemikalų ir medikamen­tų miršta, nesulaukę reikiamo amžiaus.

Nuo tada, kai fermeriai pradėjo kurti galvijų fabrikus, daugelis gyvulių visą gyvenimą pralei­džia nejudėdami, tamsiuose garduose, nė sykio neišvydę dienos šviesos. Jų kančių kulminacija — žiauri ir siaubinga žūtis. Panašiai laikomos ir vištos stambiuose paukščių fabrikuose.

Kaip teigia "Chicago Tribūne", paukščiai de­da kiaušinius tiesiog ant grindų. Jie stimuliuojami medikamentais, todėl tunka savo ankštuose tvan­kiuose narvuose, kuriuose negali net pajudėti. Paaugę ir pasunkėję, perkeliami aukštu žemiau, o kada pasiekia paskutinį aukštą, juos užmuša. Taip nenatūraliai auginamų paukščių kūne vyks­ta cheminis disbalansas, jie praranda natūralius instinktus, ir tokių paukščių mėsa sukelia pikty­binius auglius bei daug kitų ligų žmonėms, mintantiems jų mėsa.

Gyvulių ligos

Kitas pavojus, tykojantys mėsėdžių — gyvulių infekcinės ligos. Mėsos gamintojai, sanitarijos ins­pektoriai nepakankamai kontroliuoja arba tiesiog nepaiso tų ligų. Nereti atvejai, kai gyvulys, sirgęs kokio nors organo vėžiu, vis tiek vežamas į skerdyklą. Jį paskerdus, pažeista vieta išpjauna­ma, o visa likusi mėsa naudojama. Būna ir blogiau, kai vėžiu sirgusio gyvulio mėsa sumala­ma ir pavadinta "hot dog" ar kaip kitaip, parduodama. Vien tik Amerikoje, kurioje tokia gausybė sanitarijos inspektorių, buvo parduota 25 000 karvių, turinčių aiškius vėžio požymius! O mokslininkai nustatė, jog žuvis, prarijusi gabalėlį vėžiu sergančio gyvūno kepenų, pati suserga vėžiu. Žymus gydytojas dietologas vegetaras dr. Dž. H. Kelogas kartą prieš pietus pasakė: "Kaip nuostabu valgyti maistą, apie kurį mes negalime pasakyti, kad jis žuvo dėl mūsų kaltės."

Širdies ligos

Galbūt labiausiai neginčytinas argumentas ve­getariško maisto naudai yra jokių abejonių neke­liantis, daugeliu tyrimų įrodytas ryšys tarp mity­bos mėsa ir širdies ligų. Amerikoje, užimančioje pirmą vietą pasaulyje pagal mėsos vartojimo lygį, vienas iš dviejų žmonių miršta nuo širdies ligų arba kraujo spaudimo sutrikimo. O šalyse, kur mėsos vartojama nedaug, šių ligų nepastebėta. Amerikos medicinos asociacijos žurnalas dar 1961 metais  pranešė,  kad  vegetariška  dieta  gali  už kirsti kelią 90 — 97% širdies (tromboflebitai ir koronarinių kraujagyslių užsikimšimas) ligų.

Kodėl mėsa pavojinga žmogaus kraujotakos sistemai? Gyvuliniai riebalai, pavyzdžiui, choleste­rinas, labai sunkiai pašalinami iš žmogaus orga­nizmo. Jie nusėda ant kraujagyslių sienelių. Ilgai­niui kraujagyslių spindis siaurėja, ir vis mažiau kraujo gali jomis nutekėti. Vystosi aterosklerozė. Labai apkraunama širdis, nes tam pačiam kraujo kiekiui perpumpuoti reikia daug daugiau pastan­gų. Dėl to pakyla kraujo spaudimas, ištinka infarktas ir širdies priepuoliai. Neseniai Harvardo universiteto mokslininkai nustatė, kad, ištyrus gru­pę vegetarų, kraujo spaudimo sutrikimų pastebė­ta mažiau negu tokioje pačioje ne vegetarų grupėje. Korėjos karo metu buvo atlikti 200 žuvusių amerikiečių ir 200 žuvusių korėjiečių kareivių skrodimai. Jie buvo maždaug 20 metų. Ant beveik 80% amerikiečių kareivių arterijų sienelių aptiktos nuosėdos, kurios atsirado dėl mėsos vartojimo. Korėjiečių kareivių arterijos bu­vo absoliučiai švarios. Didesnė dalis iš jų buvo vegetarai.

Amerikoje širdies ligos įgavo epidemijos po­būdį. Vis daugiau gydytojų (tarp jų ir Amerikos širdies tyrimų asociacija) rekomenduoja savo pa­cientams atsisakyti mėsos arba vartoti jos daug mažiau. Jau dabar mokslininkai pripažino, kad vegetariška dieta gali sumažinti cholesterino kie­kį kraujyje. Dr. V. D. Redžisteris, Kalifornijos universiteto Mitybos skyriaus vedėjas, aprašo ban­dymus,   kurių  metu  gausi  pnpų  ir  žirnių  dieta leido sumažinti cholesterino kiekį, nors žmonės, dalyvavę eksperimente, ir toliau gana daug var­tojo sviesto.

Puvimas

Paskerdus gyvulį, jo kūne tuojau pradeda irti baltyminės medžiagos. Šitas procesas labai skiria­si nuo analogiško proceso, pavyzdžiui, lėto me­dienos puvimo. Irimo substancija, esanti gyvulių ir žuvų mėsoje bei kiaušiniuose, turi bendrą savybę — maksimaliai greitai pūva. Skerdiena patalpinama į šaldytuvą, vėliau pervežama į mė­sos parduotuves, parduodama, po to mėsa paten­ka į pirkėjo rankas, vėl laikoma šaldytuve, kol pagaliau iš jos paruošiamas maistas. Tačiau ar gali pirkėjas įsivaizduoti, iš kokios mėsos (kokioje puvimo stadijoje tuo metu esančios mėsos) paga­minti jo pietūs?

Mėsa labai lėtai slenka žmogaus virškinimo sistema, kuri, kaip jau matėme, nėra skirta jai virškinti. Kad būtų visiškai suvirškinta, o nesu­virškinti likučiai pašalinti iš organizmo, reikia maždaug 5 dienų. Toks pat vegetariško maisto virškinimo procesas užima tik pusantros — dvi die­nas. Taigi kelias paras mėsos puvimo produktai, sukeliantys įvairias ligas, yra virškinimo organuo­se. Įprotis maitintis mėsa, ir dar irimo stadijoje, kai į žarnyną išskiriamos nuodingos medžiagos, apnuodija, anksčiau laiko nualina skrandžio — žarnyno traktą ir visą organizmą.

Žalia pūvanti mėsa gali sutepti virėjo rankas ir visus daiktus, prie kurių ji liečiasi. Britų visuomeninės   sveikatos   inspektoriai   po   masinių apsinuodijimų, kurių šaltinis buvo skerdyklos, per­spėdavo namų šeimininkes, kad "imti rankomis žalią mėsą higienos požiūriu yra tas pats, kaip imti rankomis karvės mėšlą". Dažnai nuodingos puvimo bakterijos nesuyra net gaminant, ypač, jeigu mėsa nepakankamai išvirta ar iškepta. Tai kelia rimtą pavojų susirgti infekcinėmis ligomis.

Inkstų ligos, podagra, artritas

Vieni iš labiausiai kenksmingų nuodų ir šla­kų, kuriais mėsėdžiai užteršia savo kūną, yra šlapimo rūgštis bei kiti azoto junginiai. Pavyz­džiui, viename svare bifštekso yra 14 gramų šlapimo rūgšties. Amerikiečiai gydytojai, tyrinėję mėsėdžių ir vegetarų inkstų veiklą, nustatė, jog mėsėdžių inkstai, kad išvalytų azoto junginius, turi dirbti 3 kartus smarkiau negu vegetarų. Kol žmonės jauni, jie paprastai nepastebi per didelio krūvio, bet vėliau, kai organizmas pradeda senti, pasireiškia įvairios inkstų ligos.

Kai inkstai daugiau nebegali susidoroti su organizmo valymu, nepašalinta šlapimo rūgštis plinta po visą kūną. Dažniausiai ją absorbuoja raumenys ir ilgainiui ji ten kristalizuojasi. Kai šlapimo rūgštis nusėda sąnariuose, atsiranda po­dagros skausmai, artritas ir reumatas. Kai šlapi­mo rūgštis susikaupia nervų rezginiuose, suserga­ma neuritu ir išiju. Dabar daugelis gydytojų rekomenduoja savo pacientams, kamuojamiems šių ligų, visai atsisakyti mėsos arba bent jau smarkiai apriboti jos vartojimą.

Visiškas išsivalymas

Kadangi mūsų virškinimo sistema nepritaikyta maitintis mėsa, jos vartojimo pasekmės yra liūd­nos, ir sunku visiškai išvalyti virškinimo sistemą. Mėsa daug žalos pridaro todėl, kad ji pernelyg lėtai slenka virškinimo traktu (4 kartus lėčiau už pieno ir vegetarinius produktus), todėl lėtinis vidurių užkietėjimas — mūsų visuomenės susirgi­mas.

Daugelis paskutiniųjų metų tyrimų įrodė, kad be žalos išvalyti žarnyną galima tik laikantis teisingos vegetarinės dietos.

Daržovės, grūdai ir vaisiai padeda išvalyti organizmą. Vegetariniame maiste yra daug ląste­lienos, kuri skatina normalų žarnyno darbą. Nau­jausiais tyrimais nustatyta, kad natūralus augali­nis pluoštas yra vienintelė priemonė išvengti apendicito, divertikulito, tiesiosios žarnos vėžio, širdies ligų ir antsvorio.