ŠRI RAGHUNATHA DASA GOSVAMI

Gimė 1498 m. Mirė 1586. (1495-1571?)

Raghunatha Dasa Gosvamis gyveno prie Radhakundos kranto. Tuo metu Radhakunda buvo nedidelis vandens tvenkinys, ir todėl kartais Raghunatha dasa svajodavo kaip padidinti šią kundą. Tada jis bardavo save už tai, kad nori kažko, kam reikia didelio pinigų kiekio.

Tuo pat metu vienas labai turtingas Setas atliko didelę askezę keliaudamas į Himalajus, Badarikašramą. Atvykęs ten jis labai pagarbiai lenkėsi Šri Badrinarajanai ir Jam paaukojo daug turto. Naktį, kai jis ten miegojo, Setas susapnavo, kad Šri Badarinarayana nurodė jam keliauti į Vradžą ir atiduoti visą savo turtą Šri Raghunatha Dasa Gosvamiui, kuris gyvena prie Aritgramo. “Jei jis atsisakys paimti tai, paminėk jam mano vardą ir primink apie Radhakundos ir Šyamakundos atnaujinimą.”

Setas buvo labai patenkintas, regėjęs tokį nuostabų sapną ir grįžęs namo laimingas iškeliavo į Vradžą. Ten jis sutiko Raghunatha Dasa Gosvamį ir papasakojo apie visą atsitikimą. Dasa Gosvami buvo šiek tiek nustebintas, išgirdęs šią naujieną, tačiau tuoj pat davė savo sutikimą. Tokiu būdu Setas pradėjo kasti šias dvi kundas.

Prie Radhakundos kranto stovėjo penki Pandavai medžių pavidalu. Darbams įsibėgėjus buvo nuspręsta kitą dieną šiuos medžius nukirsti, tačiau naktį penki Pandavai pasirodė Raghunatha Dasai sapne ir uždraudė kirsti medžius. Šie medžiai stovi iki šiol. Kai kundų sutvarkymo darbas baigėsi, atsidavusiųjų palaima neturėjo ribų. Šalia kundų buvo pasodintos aštuonių gopių kundžos (giraitės). Visa tai regėdamas Raghunatha dasa pasinėrė į ekstazę.

Raghunatha dasa Gosvami gyveno prie Radhakundos kranto neturėdamas jokios pastovios gyvenamos vietos. Jis miegodavo po skirtingais medžiais kiekvieną naktį. Kartais jis apsistodavo prie Manasa Gangos. Tuo metu ši teritorija buvo kupina plėšrių žvėrių. Vieną dieną Sanatana Gosvamis atėjo prie Manasa Gangos susitikti Gopala Bhatta Gosvamį. Prieš eidamas valgyti į Gopala Bhattos namus jis norėjo išsimaudyti Pavana ghatoje Manase Gangoje. Iš čia jis pamatė, kaip du tigrai atėjo prie kundos ir atsigėrę truputį vandens slankiojo aplink. Šalia tos vietos Raghunatha das Gosvami sėdėjo po medžiu, pasinėręs į bhadžaną. Sanatana Gosvamis išsigandęs stebėjo tai, tačiau dar labiau išsigando, kai pamatė toliau stovintį Šri Krišną ir viską stebintį. Tada jis paprašė Raghunatha Dasą savo bhadžaną atlikti namelyje.

Kitu atveju Raghunatha dasa, kuris vis dar nesirūpino kur jam gyventi, sėdėjo vidurdienį saulėkaitoje, pasinėręs į savo bhadžaną. Kaip tik pro šalį ėjo Šrimati Radharani, ir kai ji pamatė, kaip saulė šviečia Raghunathai tiesiai į galvą, jis atsistojo už jo ir laikė pakėlusi savo sario galą, saugodama Das gosvamį nuo saulės spindulių. Tuomet pro šalį ėjo vienas iš gosvamių ir pamatė šią širdį draskančią sceną, kuomet gausus prakaitas liejosi transcendentiniu Šrimati Radharani kūnu. Tuomet jo taip pat paprašė pasistatyti sau kutirą bhadžanui, ir šįkart jis sutiko.

Vradžoje Krišnai tarnauja Radharani ir Čandravali, kurios abi turi nesuskaičiuojamai daug tarnaičių. Pagal nesantuokinės meilės rasas, Šri Raghunatha dasa Gosvami laikė save Šrimati Radharani draugių tarnaite. Kadangi Čandravali yra pagrindinė Radharani varžovė, Šri Dasa gosvami niekada neidavo į jos kundžą, ir nekalbėdavo su jos sakhėmis. Tokiu būdu jis tarnavo Radharani tarnams savo prote.

Vienas Bridžabasis vardu Šri Dasa Brdžabasi kas dieną atnešdavo Šri Das Gosvamiui puodelį pasukų susuktą iš lapų. Atsigėręs tik tiek, Raghunatha dasa užsiimdavo bhadžanu visą dieną. Vieną dieną Šri Das Bridžabasi nuėjo į Čandravali kundą, kuri vadinama Sakhi sthali, ganydamas karves. Jis pamatė ten labai didelį palašo medį su labai dideliais lapais, taigi jis pasirinko kažkiek lapų kad padaryti puodelius. Kitą dieną viename iš naujų puodelių jis atnešė pasukų  Das Gosvamiui. Raghunatha dasa paėmė puodelį ir paklausė: “Šri Dasdži, iš kur tu gavai tokius puikius palašo lapus?” Šri Dasdži atsakė: “Kai aš ganiau karves, atėjau į Sakhi-sthali ir radau ten tuos lapus.”

Vien tik išgirdęs šį žodį 'Sakhi-sthali’ Raghunatha dasa užsidegė pykčiu ir išmetė puodelį su pasukomis, sakydamas: “Šrimati Radharani pasekėjai niekuomet nepriims nieko iš tos vietos.” Regėdamas Raghunatha dasos lojalų atsidavimą Šrimati Radharani, Šri Dasdži buvo nustebintas.

Raghunatha Dasa Gosvami visuomet tarnaudavo savo prote Šri Šri Radha-Govindai. Vieną dieną savo meditacijoje jos pagamino saldžius ryžius ir pasiūlė juos Šri Šri Radhai ir Krišnai. Su didžiuliu malonumu Jie priėmė dovaną ir kitos sakhės taip pat pasiskanavo prasadu. Tada Raghunatha pats su didele ekstaze pagerbė jų prasado likučius, kadangi galėjo patenkinti Šri Šri Radha-Govindą ir jų mylimus palydovus. Iš didelio džiaugsmo jis suvalgė truputį daugiau nei buvo įpratęs.

Po pietų Raghunatha dasa paprastai kalbėdavo apie Šri Čaitanją Mahaprabhu. Tačiau tą dieną kai atsidavusieji susirinko po pietų paklausyti jo, jie pamatė, kad durys buvo uždarytos, jie kurį laiką laukė, tačiau kai pasirodė, kad viduje niekas nejuda, jie truputį sunerimo ir pašaukė: “Gosvamidži, ar tau viskas gerai?” Šri dasa Gosvami atsiliepė: “Mano kūnui negerai.”

Atsidavusieji labai susirūpino ir tuoj pat pasiuntė žinią Sanatana Gosvamiui į Mathurą. Tuo metu Sanatana buvo apsistojęs su Šri Vallabhačarjos sūnumi Šri Vitalnathadži, kuris tuoj pat pasiuntė du gydytojus į Radhą kundą, kad patikrintų Šri dasa Gosvamį. Po to, kai jie patikrino pulsą, gydytojai nusprendė, kad “dėka persivalgymo ryžių ir pieno patiekalo, jo kūnas jaučiasi labai sunkiai.”

Išgirdę šią diagnozę visi buvo apstulbę. Kad Raghunatha dasa Gosvamis, kuris gyveno misdamas vien pasukomis, susirgtų nuo persivalgymo saldžiais ryžiais buvo labai įstabu, ypač, kadangi jis juos valgė meditacijoje.

Yra įvairios nuomėnės apie Raghunatha dasa Gosvamio asmenybę Krišna liloje. Kai kurie tvirtina, kad jis yra Rasa Mandžari, kai kurie teigia, kad jis buvo Rati Mandžari, o dar kiti sako, kad jis buvo Bhanumoti.

 

Šri Čaitanya Mahaprabhu davė Raghunathai dasai Govardhana-šilą, kuri iki šiol yra garbinama Šri Gokulananda Mandire, Vrindavane.

Jis parašė kelias knygas: Savavali, Dana-čarita, Mukta-čarita ir kitas.