![]() |
ŠEŠI ATSIDAVIMO POŽYMIAIKršnos sąmonės judėjimo nariai praktikuoja bhakti jogą – atsidavimo tarnystę Dievui – taip kaip to mokė Gudija Vaišnavų paramparos pradininkas – Šri Čaitanja Mahaprabhu. Kaip sako pats pavadinimas, bhakti joga – tai tarnystė Krišnai, kuri atliekama su atsidavimu. Bhakti jogos apibrėžimasŽodis bhakti kilęs iš sanskrito žodžio bhadžate šaknies bhadž – garbinti. Bhakti yra toks Dievo garbinimas, kuriame pats garbinantysis prapuola iš savo akiračio, ir išlieka tik garbinimo objektas – Krišna. Kitaip sakant, garbindamas Dievą bhakta pamiršta save ir savo asmeninius motyvus. Šrila Rūpa Gosvamis knygoje “Bhakti Rasamrita Sindhu” (1.1.11) pateikia tobuliausia bhakti apibrėžimą: anyäbhiläñitä-çünyaà jïäna-karmädy-anävåtam änukülyena kåñëänu- çélanaà bhaktir uttamä “Žmogus turi atlikti transcendentinę atsidavimo tarnystę Viešpačiui Krišnai palankiai nusistatęs, neturėdamas kitų troškimų ir nesiekdamas materialios veiklos rezultatų ar filosofinių spekuliacijų. Tai vadinama tyra atsidavimo tarnyste.” Atsidavimas ir pareigaKrišna sako Bhagavad Gitoje, jog visų religijos principų esmė yra Krišna. Todėl galiausiai Krišna nori, kad mes atsiduotume Jam, o ne sektume įvairiomis taisyklėmis ir ritualais. Apribojimų, ritualų ir taisyklių esmė yra paruošti žmogų visiškam atsidavimui, kada žmogus priklauso tik nuo Dievo. Tačiau jei žmogus pernelyg prisiriša prie pačių ritualų ir taisyklių, jie tampa jam tarsi atsiprašymas, kodėl jis negali atsiduoti Dievui. Pasiteisinimas, jog aš negaliu palikti visko ir atsiduoti Dievui todėl, kad turiu daugybę pareigų rodo ne žmogaus pareigingumą, o jo silpnumą. Todėl atsidavimas Dievui parodo jo dvasinę brandą ir supratimą. Tai, kad atsidavimas Dievui aukščiau bet kokių religijos taisyklių ir žmogaus pareigų, sakoma BG 18.66: sarva-dharmän parityajya mäm ekaà çaraëaà vraja ahaà tväà sarva-päpebhyo mokñayiñyämi mä çucaù “Atmesk visų atmainų religijas ir tiesiog atsiduok Man. Aš išgelbėsiu tave nuo atoveikio už visas nuodėmes. Nesibaimink.” Pirma atsiduok, po to veikKrišna leidžia gyvai būtybei išbandyti viską. Kai ji gauna žmogaus kūną, ji gali praktikuoti religiją, kuri veda link savo ryšio su Dievu supratimo, tačiau, kai žmogus supranta šį ryšį, jis turi tapti Dievo tarnu ir Jam atiduoti viską, ko šis pareikalauja. Dažnai žmonės yra linkę veikti tokiu būdu, kad patenkintų savo poreikius, o tada, kas lieka jie atiduoda Dievui arba jie atlieka veiklą, kuri jiems patinka, tačiau Dievui paaukoja savo veiklos rezultatus. Tačiau daryti tai, ką nori ir atiduoti veiklos rezultatus Krišnai nėra atsidavimas. Prabhupada aiškina, kad pirma reikia atiduoti save, savo kūną, protą ir žodžius Krišnai, ir tada veikti taip, kaip Jis to nori. Veikti taip, kad patenkinti ne savo įgeidžius, o Krišnos norus. Tai yra tikrasis atsidavimas. Kuomet prasideda atsidavimas?Atsidavimas prasideda tada, kai mes suvokiame, kad Krišna yra aukščiausias savininkas ir besimėgaujantis, ir kai visą savo veiklą nusprendžiame atiduoti Jam. Dažnai manome, kad atsidavimas jau yra tyras būvis, kada atsidavęs jau pasiekė tyrą meilę Dievui. Tačiau iš tiesų atsidavimas reiškia pasiduoti Krišnos valiai. Toks žmogus dar gali neturėti tyrų jausmų širdyje. Jis, apskritai, dar gali būti netyras, t.y. neišsivalęs nuo nuodėmingos veiklos pasekmių, apie ką kalba būtent BG 18.66, tačiau pats Krišna imasi apvalyti tokį žmogų, kuris Jam pasidavė. Atsiduoti Krišnai, reiškia atsisakyti savo planų ir Krišnos planus padaryti savo planais. Kol esame netyri, mes nežinome, kaip tobulai įgyvendinti Krišnos valią, tačiau to ir nereikia. Krišna pasirūpins, kad mes mokytumės ir savo ruožtu gilintume savo priklausomybę nuo Jo. Materialiame pasaulyje, niekas negali mums suteikti pilnos apsaugos, todėl niekada nėra prasmės visiškai nuo kažko priklausyti. Krišnos atveju, Jis pasirūpina mumis tiek, kiek mes Jam atsiduodame ir nuo Jo priklausome. Krišna sako BG 4.11 posme: ye yathä mäà prapadyante täàs tathaiva bhajämy aham mama vartmänuvartante manuñyäù pärtha sarvaçaù Kaip žmogus Man atsiduoda, taip Aš jam ir atlyginu. Kiekvienas visais atžvilgiais eina Mano keliu, o Prthos sūnau. Dažnai atsiduoti trukdo baimė, kad mes negausime to, kas žadėta, arba jog liksime be nieko. Tačiau Krišna pasako: nesibaimink - mä çucaù. Dauguma žmonių tiki į Dievą ir vienaip ar kitaip Jį garbina. Tačiau, kai Krišna pasako, “atiduok viską Man” arba “daryk viską dėl Manęs”, jie nebepasitiki Krišnos galia, nes niekas iš tiesų nepasitiki likimu. Niekas nenori likti apgautas. Tačiau jie pergyvena dėl materijos, kuri anksčiau ar vėliau bus iš jų atimta. Kitaip sakant, žmonės bijo atsiduoti, nes bijo prarasti tą materiją, kuri supa juos kaip nuosavybė, vaikai, žmona, vyras, etc. Bet jie nesupranta, kad prisirišdami prie laikino ir bijodami tai prarasti, jie negauna to, kas amžina - tai yra Dievo karalystės. Bijodami būti apgauti dėl materialių dalykų, jie taip ir lieka apgauti tų materialių dalykų. Krišna sako mä çucaù. Jis nesako, kad atsidavęs Man, tu išlaikysi tą pačią padėtį. Jis sako, kad atsidavęs Man, tu pasieksi aukščiausią padėtį. Prabhupada sako, jog atsidavimas yra:
Atsidavimo požymiaiApie tai, kad žmogus atsidavė Krišnai galima spręsti pagal tam tikrus požymius. Gali ateiti bet kas ir sakyti, jog “aš atsidaviau Dievui”, arba “aš myliu Dievą”, bet ar taip yra? Atsidavimas turi matytis iš jo veiklos, elgesio. Atsidavimo požymiai aprašyti „Hari Bhakti Vilasoje“ (11.676): änukülyasya saìkalpaù prätikülyasya varjanam rakñiñyatéti viçväso goptåtve varanaà tathä ätma-nikñepa-kärpaëye ñaò-vidhä çaraëägatiù
Išmok mintinai posmą:änukülyasya saìkalpaù prätikülyasya varjanam rakñiñyatéti viçväso goptåtve varanaà tathä ätma-nikñepa-kärpaëye ñaò-vidhä çaraëägatiù Atsakyk į klausimus:
Pasigilink:BG 18.66 komentaras.
|
![]() |